nušviežinti

2 ×nušviẽžinti 1. tr. smogti, suduoti: Vieną kartą gerai nušviežink, daugiau nebereiks Žmt. 2. refl. nusibaigti papjautam: Jis nemoka gerai skerst – mūčis mūčis tą kiaulę, kol nusišviežina Bsg. \ šviežinti; nušviežinti